Dvyliktas įrašas

Šis įrašas skirtas Kotrynai ;DD Nes ji man visą vakarą kamantinėjo kas bus toliau ;DD Myliu <3


Jis švelniai išėmė saldainį iš mano plaukų.
- Nice.
- Dėkui. Kažkaip galvai lengviau! - nusijuokiau.
- Žėk... Nenorit jūs į vakarėlį?
- Kas tie "jūs"? - kvailai pažėjau.
- Tu ir Gabi. Ir dar kažką galit pasiimt.
- Aš tau parašysiu, okey? - nusišypsojau.
- Aišku. Tada susirašysim! - jis pabučiavo mane į žandą, ir nuėjo.
- ĄĄĄĄĄ! - suspiegiau grįžusi į palapinę.
- Kas tau yr, kvaiša? - kaip kaimietė prakalbo Gabija.
- Pirma - jis kviečia mus į vakarėlį. Antra - jis mane pabučiavo.
- Jo... Nė kart su juo nesibučiavai? Laižeis. Tai koks čia antras? - nusijuokė ji, - o ką rengsimės? Juk eisim, ar ne?
- Tai kas be ko. Gal bėgam susitvarkom, ir pasiimsim mano rūbus nuvarysim pas tave?
- Su mielu noru. Pas mane šiandien plotas. Tėvai išvažiavo.
Susitvarkėm, nubėgom į namus kur Ričardas jau senai skaitė rytinį laikraštį.
- Labas rytas panos. Prisiburbuliavot? - nusijuokė jis pamatęs mus.
- Tai kas be ko! Mes skubam, Rič, - sušukau, ir mes nuplaukėm į vonią, kur Timas jau prausėsi.
- Mes galime nusipraust, Timuk?
- Ne! Jūt mano belaitvėt. Tūplatot? - piktai tarė jis.
- O taip, mes belaisvės. Bet belaisvės turi VISĄ LAIKĄ praustis. Tu žinojai?
(Timas nekenčia kai reikia maudytis arba praustis. Jam tai bausmė.)
- AAA.... Gėlai tada. Pautkytės! - sušuko jis ir išėjo.
- Turi linksma brolį, brangute, - suprunkštė Gabija.
- Tai jo...
[po 20min.]
Susiruošusios sukrovėm kelis mano sexy drabužėliu į tašę, ir iš dulkėjome. Visą kelią galvojom ką rengtis. Mamai pasakiau kad nakvosiu aps Gabija. Na, tai lyg ir tiesa.
- Visur gerai, bet namuose geriausia! Home sweet home! - pamėtė Gabi savo neeilinių frazių.
Sumetėme visus mano daiktus jos kambaryje, ir nuėjome į virtuvę. Išsikepėme kiaušinienės ir galingai papusryčiavome.
____
Mes buvome pasiruošusios! Liko pusvalandis iki vakarėlio. O mes buvom rawr.. ( :D)
Dar karta nubėgau į vonią ir brukštelėjau raudonu lūpdažiu lūpas.
- You are so... Sexy! - nusijuokė Gabija.
- Nepavydėk!
-Einam, gražuolyt, nes pavėluosim.
Išėjome į kiemą. Geai kad pasiemiau švarkelį. Bučiau sustipusi.
- Nekenčiu kablų, - pasipiktinau.
- Grožis reikalauja aukų, - nusišypsojo ji.
Gabija jau visus metus nešioja aukštakulnius. O aš juos užsimoviau pirmą kart, tad vis klupčiojau.
___
- Pasiruošusi? - susijaudinus tarė Gabi.
- Taip, sere! - sušukau, ir nusijuokiau.
Gabija paspaudė skambutį. Kelios minutės triukšmo, ir duris atsidarė.
- O labas, Karo... - staiga nutilau, - Ko Tau čia reik??

Vienuoliktas įrašas.

- Eik tu šikt! - suspigau nusijuokusi Gabi į ausį.
- Ahm.. Šiaip aš prieš tavo spygavimus viską girdėjau. Tik manau dabar nebe... - nusijuokė jis tampydama ir krapštydama ausį, - tai sakyk, ką darysim?
- Yra vienintelė išeitis. Bet man reiks pasitelkti vieną nekenčiamą žmogų.
- Timą? Gabrielą? DOVILĘ? - nusijuokė Gabija.
- Fausta.
- Kas ta per viena?
- Mano pamotės dukra. Karolio sesė.
- Ji tipo irgi įsimylėjusi Karolį? - nustebo Gabi.
-Aišku kad ne, vėpla. Ji nekenčia mano tėvo... Ir nenori kad jie būtų susituoke.
Pasiėmiau telefoną, norėjau rinkti Faustos numerį, bet atradau dvi žinutes
Pirmoji buvo nuo mamos:
"Sveika. Paėmiau tavo lagaminus. Tu Pas Gabija? :)"
Antra nuo Karolio:
"Labas. Nori į parką?"
Ignoravau abi žinutes. Surinkau Faustos numerį. Po kelių pyptelėjimų išgirdau šiurkštu jos balsą.
- Fausta.
- Laba, čia Moncė. Noriu pagalbos.
- Ne, tu nepalikai jokio lagamino. Viskas?
- Tu nesupranti. Man pagalbos reik kad išskirtume mūsų tėvus.
- Ane? Nu, klausau. Kur susitinkam?
- Am... Ledainėje prie parko. Už... 15min. LAUKIU! - sušukau ir numečiau ragelį. Tuo tarpu, Gabija pasiėmė savo rankinuką ir mes išbėgome.
_____
-Nu, pasakokit, - visa švytėdama mus pasitiko Fausta, dvasių valdovė (čia Gabi žodžiai)
- Tai vat. Man nepatinka tavo mama, tau mano tėtis. Ir manau dėl mūsų jie padarys bet ką.
- Mano mama nemėgsta.... NETVARKOS. Va ko.
- O mano tėvas švaros, - nusijuokėm.
Pasiėmiau telefoną, ir paskambinau tėčiui.
- Klausau. Algis.
- Labas tėt. Tiesiai šviesiai. Išvažiavau dėl tavo žmonos naujos. Nu nepatinka man ji. Kol neišsiskirsit - neatvažiuosiu!
- Bet...
- Jokių bet, tėt. Ate.
-Viskas? - nustebo Gabi ir Fausta.
-Puff... Ne, tai tik pirma plano dalis. Fausta, moki gaminti netvarką namie?
- Nu jo. Moku.
- Tai padaryk, ir apkaltink mano tėtį. Jis nemokės atsikirst. Aš žinau.
_____
Praėjusi savaitė buvo nuostabi. Nenoriu pasakot smulkmenų, bet mano tėtis ir Faustos mama išsiskyrė. Tai buvo didžiausia šventė mums su Gabi. Tą pačia dieną surengėme vakarėlį mano sode.
- Monika, tu nepyksi jei aš apsisiuosiu? - prunkšdama kaip arklys Gabi sukriokė.
- Tu gėriai kad kaip girta? - atsisukau į ją ir pasižėjau kaip mokytoja Blusytė. (Ji moko Matiekos. Blusa ne mokytoja.)
- Ne, mokytoja, tai yra taip, sere, - juokėmės mes.
- Ko gėrei?
- Vandens ir limonado. O velnias, jis su burbuliukais! - spygavo Gabi pakėlusi "Sprite" buteliuką.
- Oho. Burbu!
- Liukaaaas!
Dar geras dešimt minučių mes rėkavom kieme, kol neišėjo Rička.
-Panos, jau puse keturių ryto, tad jūs arba einat miegot, arba išvysiu pas kaimynus į tvartą. Got it?
Mes susižvalgėm, ir pradėjom vaipytis ir daryti įvairias grimasas.
- Kada jūs užaugsit? - tarė jis, ir pakraipęs galvą nuėjo miegot.
Po kelių minučių ir mes griuvom į palapinę.
____
- Kelkis. Keeelkis... KELKIS MONIKA!
- Ne, mama, aš miegu.
- Rupuže, pažėk kas kieme ... Po velnių.
- Aš atsikėliau ir pro mažą plyšelį pažėjau į priekinį kiemą. Ten stovėjo Karolis. Su gėlėmis.
Sublizginau akimis, atsisukau į Gabiją. Ji pamojo ranka, norėdama pasakyti kad eičiau.
Išlipau iš palapinės. Bandžiau kuo oriau prieiti prie Jo. Tai nebuvo labai lengva, nes buvau su pižama išmarginta meškiukais. Ir buvau visa susivėlusi.
- Labas rytas. Šėlot? - nusišypsojo jis, pro plyšelį pamatęs Gabijos akį.
- Truputi... - nusijuokiau aš.
-Žinai, tau plaukuose saldainis.
-Hih... Hih hih... Žinau! - tariau.
- Bet jis tau tinka!

Dešimtas įrašas

Visą vakarą daužiau savo meškiuką....
Staiga kažkas pabeldė į duris. Aš skubėdama pakišau meški po koldra, ir pati nusivaliau ašaras.
- Prašau.
- Monika... - prasivėrė durys, ir išvydau Karolį.
- Nu ko TAU reik?
- Noriu išsiaiškint.
- Ką išsiaiškint? Kad mes giminės ir aš su tavimi laižiaus? Man per daug skaudu, kad tai pripažinčiau.
Jis uždarė duris, jas užrakino ir priėjo prie manęs. Paėmė mano ranką, ir priglaudė prie krutinės.
- Mes ne kraujo giminė, tad mes galim daryt ką norim. Monika...
- Ai, nebelysk, gerai? - pastūmiau jį ir sugniaužiau kumščius.
- Bet...
- Išeik... - bedžiau pirštu į duris, - nenoriu tavęs matyti.
Jis dar norėjo kažką sakyti, bet nusisuko ir nuėjo.
Atsiguliau ant lovos, ir apsikabinau meški. Ašaros ritosi viena po kitos, ir po kelių minučių meškis buvo išsimaudęs.
______
- Bet Monikute, ar tikrai nori išvykti? - tarė tėtis, nešdamas mano lagaminą į taxi.
- Taip tėtuk. Bet prižadu, vasarą atvyksiu! - lipniai nusišypsojau, ir įsmeigiau žudantį žvilgsnį į ant laiptų stovintį Karoli.
- B--U-T-I-N-A-I!!! - suskiemenavo tėtis, - Oi. Fausta, gali pakelt tą lagaminą?
- Ne, - tarė ji, ir pasišalino.
- Nieko tėt. Aš pasiimsiu, - tariau ir paėmiau lagaminą.
Kai visi lagaminai buvo sukrauti į taxi, tėtis įsistebėjo į mane.
- Pasiilgsiu tavęs, dukrele.
-Aš ir tėtukau. bet turiu išvykti...Atleisk, - tariau, apkabinau, ir įsėdau į taxi. Mojavau kol jie dingo iš akiračio.
- Kur? - tarė taxistas.
- Namo. Oi, turiu omenį Šeškinės sodų 2-oji gatvė.
- Tėtis? - keistai paklausė jis.
- Nesupratau? - sutrikusi pažiūrėjau į veidrodėlį.
- Sakau, tėvas užnervino?
- Ai... Ne. Pirmoji meilė.
- Aišku.
Visą kelią tylėjome. Staiga prie Gaby namo išvydau...
-Stok! - sušukau taxistui.
- Kas yra? - nesuprato jis.
- Išleisk. O lagaminus vežk tuo adresu. Mano mama sumokės. Prašau. Nuvežkit.
-Nuvešiu. - tarė jis, išleido mane, ir nuvažiavo.
Pasislėpiau už gyvatvorės, ir stebėjau į Gabi ir....K. Išgirdau jų pokalbį.
- Kur Moncė gyvena?
- Koks tau skirtumas? Taigi parašyk jai.
- Neatrašo. Taigi, davau, pasakyk.
- Šeškinės sodų 2-oji gatvė. tai kam tau?
-Nesvarbu. Ačiū tau.
Ir jis nuvažiavo. Pribėgau prie Gabi ir suėmiau už pečių.
- KAM TU JAM PASAKEI KUR AŠ GYVENU?!
- Pirma - draugės pirma pasisveikina, o antra - nesupratau?
- Kam tu Karoliui pasakei kur aš gyvenu?
- Nes jis manęs prašė.
- Kam jam reikėjo?
- Ką aš žinau.
- Nesupratau. Aš maniau kad tau jis patinka.
- Nesuprasi. Einam į sodą, papasakosiu.
Mes nuėjome į sodą, ir aš išsipasakojau jai...
- Tai pagal tave...- nutiesė ji, - tu jo nebemyli?
- Gabija. AŠ JĮ MYLIU! Be jo gyvent negaliu! Bet mūsų meilė... Neteisėta...
- Palauk. Juk jis tau nėra tikra giminė. Juk tavo tėvas nesusituokęs.
- Dėja...
- Ou Fak. Tai gal tu įsimylėk... Iš naujo? Juk, "Love is in the air..." - svajingai tarė ji.

Devintas įrašas.

Numečiau tašę ir įsistebėjau į Gaidmatą. Ne, jo vardas ne toks. Iš tikro jis - Algimantas.
-Ką patėvis? - įžūliai mečiau, ir atsidariau šaldytuvą. Gražiausia. motina nenupirko obuolių. Ką aš valgysiu?
- Jausk pagarbą, ok? - tarė jis žiūrėdamas į mane.
-Tu čia man? - papūčiau lūpas, ir nusijuokusi nuėjau į svetainę.
- Nusibodai man tu, Fausta.
- Nu ir?
Oi, kokia aš nemandagi. Reik prisistatyt:
Aš Fausta. Man 14 metų. Daug metų gyvenau labai fainai. Su mama ir vyresniu broliu. Tik vat atsibastė Gaidmantas. Įsimylėjo jie abu ir gyvena... O aš?

- Aa... Nežinau ar tavo mama sakė, bet savaitgalį atvažiuos tavo įseserė Monika.
- Tikra? - dėjausi labai apsidžiaugusi. Pašokinėjau ant sofos, ir vėl griuvau ant jos, - koks man skirtumas?
- Na turėtu būt. Ai, kam a su tavimi kalbu. Juk tau nusispjaut, - papurtė savo galvą, ir nusisuko.
- Neturi ką veikt? Vien prie Tv... - tarė pro duris įvėjas Karolis.
- Koks tau skirtumas? Susiradai paną - tai ir trainiokis su ja.
- Patylėk gerai? Nusibodai. Ga tau berno reik? - nusijuokė jis.
Nesuprantu, kodėl visos mergos pojo kojomis. Juk jis... Ai...
Išjungiau Tv, pasiemiau tašę ir užlipau į kambarį. Paruošusi pamokas įsistebėjau į dangų.
kam mama ištekėjo už to apsileidelio?
______________________
Suskambo skambutis į duris. Nubėgau atidaryti.
-Sveikas tė... Oi. Labas, - tarė mergina su lagaminu rankose.
- Pažystu? - įžuliai tariau.
- Jeigu neklystu... - tarė ta bukaprotė, ir pažėjo į sulamditą raštelį, - čia gyvena mano tėvas.
Aaa... Tai štai ta apie kurią visą savaitę kalba Gaidmantas.
-Tipo... Monika?
-Kiek prisimenu - taip, - nusijuokė ji, ir pastumusi mane įropliojo į vidų.
- Monika! - sušuko Gaidmantas ir apkabino savo nulaižytą dukrytę.
-tėtuk... - tarė ji ir pakštelėjo jam į žandą.
- Tai pasakok, kaip ten pas jus...
[VAKARE]
Visi pietavome, kol staiga neįvyko nesusipratimas.
Na, mes {Mama, aš, Gaidmantas, Monika} vakarieniavome.
- O Monika, žinai, čia Fausta ne vienintelis vaikas, - lypniai nusišypsojo mama, ir įkrovė man dar salotų, - turiu sūnų. Karolį.
- Tėtis minėjo.
- KAROLI!!! - sušuko mama.
- Ateinu... - tarė jis lipdamas. Staiga pažvelgė į Moniką ir sustojo:
- Moncė?
- Karoli? - susiraukusi tarė Monika, ir pastumusi su ranka stiklinę, ją apvertė.
Aš prunkštelėjau, o Monika pasiutusi nubėgo į savo {svečių} kambarį pastumdama Karolį.
-Mano maistas nepavyko? - kvailai paklausė mama.

Grįžtam su naujienomis!

Atsimenate, sakiau kad neberašysiu... Buvau didelė melagė ;D Tad, po beveik mėnesio pertraukos, mes grįžtame. Laukite naujos dalies jau šiandien.!
Ir patikėkite, nustebsite visi :)
Santautė*

Atleiskite man :)

Sveiki gyvi. Kaip matote, neberašau beveik šios istorijos. Kodėl? Laiko yra, minčių stygius. Tad manau palieku šią istoriją neužbaigtą. Bet tai nereiškia kad ji bus ištrinta. Ne. Aš ją palieku, bet nerašau. Gal, SAKAU GAL!;D.. dar užsinorėsiu, ir įrašysiu kelis įrašus.
Ir tai nereiškia kad palieku savo rašymus. Ne-e. Kursiu naują istoriją. Per Velykas apgalvosiu, ir į talpinsiu naują tinklapį. :)
Dėkui jums :) Su meile -
Santautė*