Vienuoliktas įrašas.

- Eik tu šikt! - suspigau nusijuokusi Gabi į ausį.
- Ahm.. Šiaip aš prieš tavo spygavimus viską girdėjau. Tik manau dabar nebe... - nusijuokė jis tampydama ir krapštydama ausį, - tai sakyk, ką darysim?
- Yra vienintelė išeitis. Bet man reiks pasitelkti vieną nekenčiamą žmogų.
- Timą? Gabrielą? DOVILĘ? - nusijuokė Gabija.
- Fausta.
- Kas ta per viena?
- Mano pamotės dukra. Karolio sesė.
- Ji tipo irgi įsimylėjusi Karolį? - nustebo Gabi.
-Aišku kad ne, vėpla. Ji nekenčia mano tėvo... Ir nenori kad jie būtų susituoke.
Pasiėmiau telefoną, norėjau rinkti Faustos numerį, bet atradau dvi žinutes
Pirmoji buvo nuo mamos:
"Sveika. Paėmiau tavo lagaminus. Tu Pas Gabija? :)"
Antra nuo Karolio:
"Labas. Nori į parką?"
Ignoravau abi žinutes. Surinkau Faustos numerį. Po kelių pyptelėjimų išgirdau šiurkštu jos balsą.
- Fausta.
- Laba, čia Moncė. Noriu pagalbos.
- Ne, tu nepalikai jokio lagamino. Viskas?
- Tu nesupranti. Man pagalbos reik kad išskirtume mūsų tėvus.
- Ane? Nu, klausau. Kur susitinkam?
- Am... Ledainėje prie parko. Už... 15min. LAUKIU! - sušukau ir numečiau ragelį. Tuo tarpu, Gabija pasiėmė savo rankinuką ir mes išbėgome.
_____
-Nu, pasakokit, - visa švytėdama mus pasitiko Fausta, dvasių valdovė (čia Gabi žodžiai)
- Tai vat. Man nepatinka tavo mama, tau mano tėtis. Ir manau dėl mūsų jie padarys bet ką.
- Mano mama nemėgsta.... NETVARKOS. Va ko.
- O mano tėvas švaros, - nusijuokėm.
Pasiėmiau telefoną, ir paskambinau tėčiui.
- Klausau. Algis.
- Labas tėt. Tiesiai šviesiai. Išvažiavau dėl tavo žmonos naujos. Nu nepatinka man ji. Kol neišsiskirsit - neatvažiuosiu!
- Bet...
- Jokių bet, tėt. Ate.
-Viskas? - nustebo Gabi ir Fausta.
-Puff... Ne, tai tik pirma plano dalis. Fausta, moki gaminti netvarką namie?
- Nu jo. Moku.
- Tai padaryk, ir apkaltink mano tėtį. Jis nemokės atsikirst. Aš žinau.
_____
Praėjusi savaitė buvo nuostabi. Nenoriu pasakot smulkmenų, bet mano tėtis ir Faustos mama išsiskyrė. Tai buvo didžiausia šventė mums su Gabi. Tą pačia dieną surengėme vakarėlį mano sode.
- Monika, tu nepyksi jei aš apsisiuosiu? - prunkšdama kaip arklys Gabi sukriokė.
- Tu gėriai kad kaip girta? - atsisukau į ją ir pasižėjau kaip mokytoja Blusytė. (Ji moko Matiekos. Blusa ne mokytoja.)
- Ne, mokytoja, tai yra taip, sere, - juokėmės mes.
- Ko gėrei?
- Vandens ir limonado. O velnias, jis su burbuliukais! - spygavo Gabi pakėlusi "Sprite" buteliuką.
- Oho. Burbu!
- Liukaaaas!
Dar geras dešimt minučių mes rėkavom kieme, kol neišėjo Rička.
-Panos, jau puse keturių ryto, tad jūs arba einat miegot, arba išvysiu pas kaimynus į tvartą. Got it?
Mes susižvalgėm, ir pradėjom vaipytis ir daryti įvairias grimasas.
- Kada jūs užaugsit? - tarė jis, ir pakraipęs galvą nuėjo miegot.
Po kelių minučių ir mes griuvom į palapinę.
____
- Kelkis. Keeelkis... KELKIS MONIKA!
- Ne, mama, aš miegu.
- Rupuže, pažėk kas kieme ... Po velnių.
- Aš atsikėliau ir pro mažą plyšelį pažėjau į priekinį kiemą. Ten stovėjo Karolis. Su gėlėmis.
Sublizginau akimis, atsisukau į Gabiją. Ji pamojo ranka, norėdama pasakyti kad eičiau.
Išlipau iš palapinės. Bandžiau kuo oriau prieiti prie Jo. Tai nebuvo labai lengva, nes buvau su pižama išmarginta meškiukais. Ir buvau visa susivėlusi.
- Labas rytas. Šėlot? - nusišypsojo jis, pro plyšelį pamatęs Gabijos akį.
- Truputi... - nusijuokiau aš.
-Žinai, tau plaukuose saldainis.
-Hih... Hih hih... Žinau! - tariau.
- Bet jis tau tinka!