Devintas įrašas.

Numečiau tašę ir įsistebėjau į Gaidmatą. Ne, jo vardas ne toks. Iš tikro jis - Algimantas.
-Ką patėvis? - įžūliai mečiau, ir atsidariau šaldytuvą. Gražiausia. motina nenupirko obuolių. Ką aš valgysiu?
- Jausk pagarbą, ok? - tarė jis žiūrėdamas į mane.
-Tu čia man? - papūčiau lūpas, ir nusijuokusi nuėjau į svetainę.
- Nusibodai man tu, Fausta.
- Nu ir?
Oi, kokia aš nemandagi. Reik prisistatyt:
Aš Fausta. Man 14 metų. Daug metų gyvenau labai fainai. Su mama ir vyresniu broliu. Tik vat atsibastė Gaidmantas. Įsimylėjo jie abu ir gyvena... O aš?

- Aa... Nežinau ar tavo mama sakė, bet savaitgalį atvažiuos tavo įseserė Monika.
- Tikra? - dėjausi labai apsidžiaugusi. Pašokinėjau ant sofos, ir vėl griuvau ant jos, - koks man skirtumas?
- Na turėtu būt. Ai, kam a su tavimi kalbu. Juk tau nusispjaut, - papurtė savo galvą, ir nusisuko.
- Neturi ką veikt? Vien prie Tv... - tarė pro duris įvėjas Karolis.
- Koks tau skirtumas? Susiradai paną - tai ir trainiokis su ja.
- Patylėk gerai? Nusibodai. Ga tau berno reik? - nusijuokė jis.
Nesuprantu, kodėl visos mergos pojo kojomis. Juk jis... Ai...
Išjungiau Tv, pasiemiau tašę ir užlipau į kambarį. Paruošusi pamokas įsistebėjau į dangų.
kam mama ištekėjo už to apsileidelio?
______________________
Suskambo skambutis į duris. Nubėgau atidaryti.
-Sveikas tė... Oi. Labas, - tarė mergina su lagaminu rankose.
- Pažystu? - įžuliai tariau.
- Jeigu neklystu... - tarė ta bukaprotė, ir pažėjo į sulamditą raštelį, - čia gyvena mano tėvas.
Aaa... Tai štai ta apie kurią visą savaitę kalba Gaidmantas.
-Tipo... Monika?
-Kiek prisimenu - taip, - nusijuokė ji, ir pastumusi mane įropliojo į vidų.
- Monika! - sušuko Gaidmantas ir apkabino savo nulaižytą dukrytę.
-tėtuk... - tarė ji ir pakštelėjo jam į žandą.
- Tai pasakok, kaip ten pas jus...
[VAKARE]
Visi pietavome, kol staiga neįvyko nesusipratimas.
Na, mes {Mama, aš, Gaidmantas, Monika} vakarieniavome.
- O Monika, žinai, čia Fausta ne vienintelis vaikas, - lypniai nusišypsojo mama, ir įkrovė man dar salotų, - turiu sūnų. Karolį.
- Tėtis minėjo.
- KAROLI!!! - sušuko mama.
- Ateinu... - tarė jis lipdamas. Staiga pažvelgė į Moniką ir sustojo:
- Moncė?
- Karoli? - susiraukusi tarė Monika, ir pastumusi su ranka stiklinę, ją apvertė.
Aš prunkštelėjau, o Monika pasiutusi nubėgo į savo {svečių} kambarį pastumdama Karolį.
-Mano maistas nepavyko? - kvailai paklausė mama.