Ketvirtas įrašas

Grįžau namo, įvėjusi į vidų, taip užsinorėjau kad motina pasidomėtu manimi. Trenkiau duris. Nieko. Atidariau jas, ir vėl trenkiau. NIEKO! Atidariau ir iš visų jėgu trenkiau. Jie nepastebi?
- AŠ DĖMĖSIO NORIU! - sušukau ant visų namų.
- Labas brangute, nerėkauk, Gabriela miega. Nori užkasti, - tarė ji, ir nusišypsojo.
- AŠ NENORIU TAVO DĖMESIO! - pikta nuskuodžiau į savo kambarį. Užplaukė. Staiga išgirdau balsą. Vaikino balsą.
- Čia Monika? - tarė jis.
- Taip, Matai, tai ji. Mūsų vienintelė ir nepakartojama, Mony, - leipsino mane Ričardas. Kažkodėl pasirodė kad jis iš manęs juokiasi. Šunsnukis.
Griūvau į lovą, ir žėjau į lubas, kur buvo iškabinėta mano ir Gabi fotkės.
Nesusilaikiau, griebiau telifą, ir parašiau Gabi SMS. "Draugės?". Spoksojau į telefoną geras 10 min. Kai supypsėjo, taip išsigandau, kad net išdribau iš lovos. Rankomis sukrapščiau jį, atidariau žinutę. "Aš su tavimi nekalbu. Ištrink mano nr!". Pamačiusi žinutę, vos nepaplūdau ašaromis. Węęę....
__________
Keista, jau kelias dienas, aš neišlendu iš savo lovos, kambario, o ką kalbėti apie namus? Ričardo brolis su sūnumi jau čia 2 su puse dienos, o aš jų nė akyse neregėjau. Motina vis patikrindavo mane. Atnešdavo "ėdalo", ir vis tą patį termometrą.... Why? Dėl to kad mano, kad aš sergu.
...Staiga kažkas švelniai pabeldeno į duris. Tyliu balseliu tariu:
- Prašom...
-Monika, tu nieko nenori man pasakyti? - tarė mama, uždarydama duris.
Sugebėjau tik pakraipyti galvą.
Mama priėjo, ir priglaudė mane prie savęs. Štai kur ta šiluma, kurios man trūko. Apsikabinau, ir prapliūpau verkti.
-Zuikyti, kas atstiko? - tarė mama, glostidama mane. O taip, BANALYBĖĖĖS.
- Gabi...Ji įsimylėjusi Giedriuką, o juk jis juk mergišius. Nenorėjau kad jis ją įskaudintu, bet Gabijai pasakiau, kad jis su ja tikrai nebus. Ir ji užpyko...
- Ateis laikas, susitaikysite.
-Ne...
- Taip. Su laiku - viskas išsispręs, - tarė ji, pakštelėjo į galvą, ir nuėjo link durų. Staptelėjo ir atsisuko, - Monika, jeigu ką, tavo kambario raktai, čia, - pasakė rodydama į naktinį staliuką.
Taip, ji suprato, kad noriu likti viena.
___________
Rytas prasidėjo linksmai. Bet su Gabi, jis būtu tikrai linksmesnis... Į mokyklą atėjau anksti, su tamsias akiniais, kad nesimatytu išvarvėjusiu akių.
-Nai, nai, nai kokie žmonės! - kaip ir kiekvieną ryta, tarė Paulius.
-Labs...Gabiės nėr?
-Nu ne... Taigi ji su tavim, - nesupratęs į mane žiūrėjo Paulius. Nesusilaikiau, išpasakojau jam viską kas buvo įvykę.
-O ba...
Staiga išgirdome nemalonius balsus.
-Tai va, žinokit, dabar aš kiečiausia pana!!! - tarė Dovė, ir suspigo visos...Ne..Ne trys... Buvo naujas, bet girdėtas balsas...