Trečias įrašas

... Gerda išsiskyrė su tavo pusbrą, - svajingai tarė Gabija.
- Nu ir? - nesuprasdama leptelėjau.
- Ak, kvailiuke, juk dabar pas Giedrių - man laisvas kelias.
Atsistojau, kad pradėt grūstis į autobuso priekį, nes mokykla tik už kelių metrų. Staptelėjau ir atsisukau į Gabiją:
- Prasišviesk galvą, - nusijuokiau, ir patempiau už rankos, - judinkis, princese.
Išlipome į kiemą. Saulė plykstelėjo į akis. Nubėgome į mokyklos rūbinę. Puiku, mes buvome iš pirmųjų, kurios atėjo į mokyklą, tad mums leido pačioms pasidėti striukes.
- Moniuk, kaip aš atrodau? - kalbėjo Gabi, stovėdama prieš veidrodį.
Pavarčiau akis, ir nusitempiau ją, prie rusų kabineto.
- Nai, nai, nai, kokie žmonės, - tarė kažkas ant suoliuko.
- Hay, Pau, - nusišypsojau Pauliui, - tu vienas?
- Kaip matai - nusijuokė jis, - kaip čia ankstyvos tokios?
- Į autiką spėjom, - prunkštelėjau, ir išsitraukiau šepetį. Susišukavau.
- O ko reikėj... - žiojosi Gabi, bet ją nutrenkė kažkoks dvyliktokas, - žėk kur eini, traktoriau, - sušuko ji pavimui.
Mes su Paulium nusižvengėm, ir padėjom Gabi atsistot.
- Aš jį užmušiu, - sužaibavo akimis Gabija.
- Pirma užauk, coliuke, - nusijuokė Paulius.
- Bląąh! - iškišo liežuvį Gabi, ir pasivalė savo naujus džinsus.
Už kampo išgirdome balsus, kurių nenorėtum sutikti net baisiausiam sapne. EDV... Čeezez...
- Tai karočę, nusipirkau naują lupų blizgį, žinok koks nerealus! - suspiegė visos trys, po Dovės išsireiškimo.
- Pasiruoškit antplūdžiui, - sušnibždėjau, ir atsistojau šalia susiraukusios Gabi.
-Tai žinai, dar nusipirkau tokia nerealią...- tesė kalbą Dovė, bet pamačiusi mus, sustojo,- fuj, kaimiečiai!
- FUJ-ELITAS!!! - sušukome visi trys.
- Pasilaikykite komplimentus po pamokų, - nusišypsojo ji, ir atsisuko į Erika ir Viola (dvi pakalikės. Tipinės draugės).
- Mergaitės, foto. Sugalvojau nerealia pozą! - sušuko ji, ir išsižiojo, priglaudė delnus prie skruostų, ir suklapsėjo dirbtinėmis blakstienomis.
- Super, - tarė Erika, iš susižavėjimo vos nealpdama.
- Aukštas lygis! - šuktelėjo Viola, fotkindama Dovę.
-Tuoi apsivemsiu, - sukuždėjau Pauliui ir Gabi, laikydamasi kad nesusižvengčiau. Dėja, neišėjo. Paskui mane, nusijuokė Gabi ir Pau.
- Kas čia tokio juokingo? - pažėjo į mus Dovilė, atmesdama savo dirbtines garbanas. "Superinė Pana".
- O dieve, žemės drebėjimas, bandelė pasijudino, - suspigo Gabi juokdamasi, ir griuvo į suoliuko glėbi. Prunkštelėjau.
- Aš jums... - piktai norėjo atsikirsti Dovilė, bet nutilo.
- Kas yra? Pametei žodžius? Žėk, jie ten, - bedžiau pirštu į kolidoriaus galą, - bėkit, gal dar pavysit.
Jos dar kartą įrodė kad yra nedažytos blondės. Visos lig vienos atsisuko į kolidoriaus galą.
- Bėkit bandutės, bėkit...Bukite laisvos! - šuktelėjo Paulius, ir kaip fermeris vištas, nuvijo rankomis.
- Gerai suvartet tas Fyfas, - tarė pažystamas balsas.
- Lab, Giedriau... - tariau, - iš kur tu viską matei?
- Aš čia senai stoviu. Tik nenorėjau trugdyt.
- Nu Jo, - nusijuokiau, - bėja, Happy B-Day, pusbroliuk.
- Dėkui, - nusišypsojo jis, ir su Pauliumi nuėjo prie "bernų" suoliuko. Likom tik mes su Gabi.
- Jis tooks gražutis, - šnekėjo Gabija, žiūrėdama Giedriui pavimui.
- GABIJA, JIS TURI PANĄ!!! GALVOJI GERDA BUVO VIENINTELĖ? NE, - sušukau nebegalėdama sulaikyti tiesos apie Giedrių, - jis mergišius, Gabija. Jam neužtenka vienos.
Gabija žudančiu žvilgsniu pažėjo į mane ir tarė:
- Tai gal aš tau nusibodau? Gerai, gyvent be manęs!
Nesupratau kas įvyko, tik vėliau pamačiau kad aš stoviu viena.
- Kas per...???