Septintas įrašas

Gavau nusiskundimą, dėl vienos veikėjos - Dovilės. Dovile - Tai ne apie tave, ir nesuprantu kodėl tu save suvedi su ja :)
_______________________
...jis įbruko man į rankas raštelį, ir atsisveikinęs, nubėgo pas kitus vaikinus.
Už mokyklos tvoros, Gabija tarė:
-Kas čia?
-Neturiu nė žalio supratimo , - prisipažinau.
Išlanksčiau lapelį, ir iš džiaugsmo šūktelėjau.
-Kas kas kas? Kur kur kur? - nusijuokė Gabi, ir išplėšė lapelį iš rankų, - Uuuu... Rawr...
Tai buvo... Jo numeris. Vajėzau.
-Reikia atšvęsti! - sušuko Gabi, ir nusitempė mane prie kiosko. Nusipirkom traškų, limonado ir atsisėdome ant suoliuko.
-Kaip tau fainai... - tarė Gabi, mėtydama kelis traškučius ant žemės. Pagal ją - paukščiukams.
-Pričiom?
-Nu kad berna susiradai...
- Ką čia nusikalbi? Joks jis man bernas. Aš jo net nepažįstu, - nusijuokiau.
- Nu jo jo, patikėjau, - stumtelėjo mane Gabija, - Padėsi naujus skudurus nunešt toms beraštėms?
- Dėl tavęs - viską padarysiu! - nusijuokiau.
Pamėtėm ir suvalgėm likusius traškus, ir išgėrėm limonadą.
Pakeliui pas Gabi, mano kieme sutikau nuogą Timį.
- Ou šit.... Pala, aš tuoi! - sušukau ir nunešiau į namus Timį.
- Labas, Monika, - tarė Matas.
- Ką? Ai, jo... Laba laba. Aš einu, jei ką - manęs nebuvo! - pasakiau ir išlėkiau iš namų.
- Su kuo ten kalbėjai? Kas tas išvaizdus vaikinas? - susidomėjo Gabija.
-Su Matu. Jis Ričkos brolio sūnus.
- Kiek jam?
- 15m...
- Oh, man kaip tik! - nusišypsojo Gabija.
- O tai Giedriukas?
- Koks? Ai, paklausiau tavęs...
-Nu gerai, paskubam.
Nubėgome iki jos, ir įėjusios į vidų, buvome nutvertos jos sesers.
- Kur buvai? - surėkė Vaida.
- Kaip ir visi normalūs žmonės. MOKYKLOJ! Dieve tu mano. Eik smegenis prasišviesk! - Surėkė Gabija, ir nubėgom į jos kambarį.
buvo keista matyti tiek daug rožinių skudurų ant grindų.
-NESILIESK PRIE TO SIJONO! Jį apmyžo Ferka! - sušuko ji, ir parodė į šlykštu sijoną.
Ferka - tai Gabijos katė. Sisiuko čempionė.
Surinkome visus skudurus, sudėjome į maišą, paprašėm kad Ferka paskolintu savo kakučių dėžutę. Su pirštinėmis viską ištrynėme, ir išėjome, nepaisant Vaidos burbėjimų.
Vaidai - 18m. Jaučias namų viršininkė.
-Omg... - tariau po 15 minučių, - kokie tėvai - tokie vaikai.
Kieme sėdėjo kokių 17 metų vaikinas. Tikriausiai Dovilės brolis.
Paskambinome į duris, ir laukėm kelias min, kol išlindo trys karvikės.
- Niū? Ko riaikia? - atėjo visos.
- Čia jūsų skudurai, ir veido kaukės! - Gabi nusijuokė, ir su pirštinėmis paėmė šūduką, ir ištepė Dovės veidelį. Nusijuokėme ir nubėgome, palikusios tas tris stovėti.


-Nerealiai!!! - sušuko Gabi, kai jau sėdėjome pas mane, prie stalo, ir gėrėme šiltą kavą.
-Nu jo...
- Sveikos.... Monika...Ee.. - atėjo Matas, ir žiūrėjo į Gabija.
-Gabija, arba Gabi, - atsakiau.
- Malonu susipažinti, Gabija, - nusišypsojo jis jai.
Akies kampučiu stebėjau ją. Ji buvo įsimylėjusi. Visai kaip aš.