Pirmas įrašas

- Monika, po galais, ar gali prižiūrėti Gabrielą ir Timą? Juk žinai kad man ir taip sunku.
Nieko neatsakiau. Po galais, o ką aš darau? Vartau laikrašti, su viltimi kad bus paskelbta, kad darželiuose karantinas baigtas. Pavarčiau akis, ir užverčiau žurnalą. Tipiška. Jei kažkas atsitinka - Monika turi padėti. Užlipau pikta į vonią.
- Ko tau...Kas čia dabar? - vos susilaikiau ne prunkštelėjusi. Gabriela atrodė kaip... Putų angelėlis. Paėmiau ją ant rankų, ir nurengiau šlapius drabužėlius, kol mama rūpinosi Timu.
Šioje šeimoje mano vardas buvo keisčiausias. Monika... Net neskamba, tiesa?
Staiga kažkas paskambino į duris.
- AŠ ATIDARYSIU! - sužviegiau.
Mama pažėjo į mane kaip į idiotę. O man dzin.
- Labas, Mony, - tarė Gerda.
- Labas. Sorriukas, Gerda, bet aš užsi... - nebaigiau žodžio, nes atropojo Gabrielą su savo meškiukais išmargintais pampersiukais.
- Aišku... Užsuksiu vėliau. Atia, - atsisveikinome. Tik tada supratau, kad ji atėjo. Svarbus reikalas reiškia. Juk Godai aš tik padėjėja. Ai nesvarbu, svarbiausia kad mamos višta sudegė. Na gerai, aš perdedu. Ji apsvilo. Nes Gabrielą sumanė pasukinėti ratuką. Ajaj.
-MONIKA!
-AŠ EINU, - ko ji visada žviegia?
- Monika, suprask...
-Tu esi trijų vaikų motina, tavo vyrelis - dirba labai ilgai kad mus visus išlaikytu, ir aš turiu nors kažkiek tau padėti, - šią giesmę, aš girdžiu 7 kartus į savaitę.
Mama nei subarė, nei ką... Nuėjo. Rūpus miltai.
- Honey, I'm Home, - tipo šmaikštaudamas įgriuvo Ričardas. Tipo Mamos bahūras.
-O, mielasis, - atbėgo mama, ir puolė jam ant kaklo.. Fui! Negalėjau to stebėti.
- Margarita, norėjau paprašyti. Rytoi atskrenda mano brolis, ir jis su sunumi norėtu kur nors apsistoti. Ar galime priimti juos?
Sūnus...Omg.. Dar vienas pyplys?
Po 20 min.
-MonY, gal gali ateiti? - kvietė Ričardas. Kodėl žinau? Jis vienintelis mane vadina Mony.
- Nū? Ko? - tariau, lipdama laiptais, ir stengdamasi neperkristi po meškučių ir mašinyčiu balutes.
- Ryt atvyksta mano brolis...Gal gali neparodyti, kad tu sunkiai sukalbama? Jis atsiveš ir sūnų. Matą. Jam 15.
15? Mano gyvenimas griūva...Juk aš nedgi nemoku pati išsikepti žuvies pirštelių, o čia dar ir vaikinas...